BIBLIOTEKA

Nuo Žydrūno Savicko iki eilinio mirtingojo gebėjimų

Arba

Kas yra negalia?

 

Dažnai eskaluojamas ligos ir sveikatos santykis. Nuo SUPER mitybos vardan sveiko kūno iki tobulų kūno linkių paplūdimo horizonte bei, žinoma, gink, Dieve, kad tik netaptum sergančiu, neįgaliu arba, liaudiškai sakant, invalidu (būkim biedni, bet teisingi, – tokia sąvoka vis dar vartojama).

Kadangi verčiant iš anglų kalbos invalid – neveikiantis, negaliojantis, tai tikrai drąsiai galima pritarti, kad toks troškimas yra visiškai suprantamas bei teisėtas. NORS… Išgirdus (tenka kartas nuo karto) „vargšelė – tu tokia jauna ir neįgali“, dažnai mintyse nusijuokiu: na, Brangusis, jei tave su Savicku palyginti, tai tu taip pat neįgalus. Ir net labai…  Beveik visi mes neįgalūs su Savicku palyginus. Arba krepšininkais, arba šokėjomis teatre. Taigi, man dažnai kyla klausimas, o kas gi yra negalia ir su kuo lyginant ji atsiranda?

Sako, kad yra trys puikybės formos. Pirmoji, manyti, kad esi geresnis už kitus. Antroji, – kad esi prastesnis už kitus. Trečioji,- kad esi lygus su kitais. Jei jau siekiant tapti ta tobula asmenybe su įstabiais kūno linkiais kaip minėta pradžioje, tai tam tėra vienintelis kelias –  pripažinti, kad esi unikalus, fantastiškas ir antro tokio paprasčiausiai nėra (ir nebus).

Galvas aukštyn! Storuliukai, aukštaūgiai, žemaūgiai, šviesiaplaukės ir brunetės su makiažu ar be jo, sėdintys rateliuose ar judantys atsirėmus į ramentus, tyliai skaitantys knygas ar bėgiojantys parke 6 ryto: Jūs visi ypatingi ir būtent tuo nuostabūs! Saugokim tai palaikydami ir drąsindami vieni kitus, kad ir kas nutiktų.

Kitu atveju, atsiranda tikroji negalia – baimė mylėti, paliesti, išreikšti save ir būti savimi. Kiek iš mūsų, jei nuoširdžiai, galėtume prisirašyti sau šią diagnozę? Nebūkime neįgalūs! Rimtai! Būkime sveiki ir stiprūs! Karštai, su didžiule aistra mylėkime save ir vieni kitus!

 

Jei tau meluoja posmai šių eilių, –

Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu…

V. Šekspyras